Įžanginis žodis

Labai džiaugiuosi galėdama pristatyti keturioliktąją Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) metų ataskaitą, apimančią laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. ESRV metų ataskaita yra neatskiriama ESRV skaidrumo ir atskaitomybės pareigų dalis. Šioje ataskaitoje Europos Sąjungos teisėkūros institucijoms ir Europos plačiajai visuomenei paaiškinama, kaip ESRV vykdė savo įgaliojimus.

Dvylika apžvelgiamo laikotarpio mėnesių buvo sudėtingi. Nepaisant to, Europos finansų sistema įrodė esanti atspari. Dauguma bankų ir draudimo bendrovių uždirbo istoriškai didelius pelnus, o finansinis turtas tapo patrauklesnis tarptautiniams investuotojams. Tačiau atsipalaiduoti dar negalima, nes radikalūs ir spartūs geopolitinės aplinkos pokyčiai tebekelia iššūkių mums visiems.

Makroprudencinė politika padėjo finansų sektoriui suvaldyti tradicinius pažeidžiamumo veiksnius. Valdžios institucijos ir toliau stengėsi spręsti uždavinius, kurių itin didelių ir netvarių turto kainų sąlygomis kėlė didelis gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkų kintamumas, užsitęsęs nenoras rizikuoti ir pasireiškusi rizika. Nekilnojamojo turto sektorius kai kuriais aspektais vis dar kelia susirūpinimą, tačiau padaryta didelė pažanga siekiant apriboti jo poveikį finansų sektoriui.

Dabartinėmis sąlygomis, kai bankams kylančias rizikas didina ir kitų finansų sistemos sektorių pažeidžiamumas, makroprudencinėje politikoje reikia laikytis visą sistemą aprėpiančio požiūrio. Po pasaulinės finansų krizės pagrindinis dėmesys Europos finansų sektoriuje nukrypo į bankus, o susirūpinimą dėl finansinio stabilumo ėmė kelti tai, kad nėra pakankamų alternatyvų jiems. Reaguodamos į tai, ES teisėkūros institucijos parengė makroprudencinėms institucijoms skirtą gausų bankininkystės priemonių rinkinį. Šiandien reikšmingą dalį paskolų teikia ne bankų finansų įstaigos. Įvairesnė finansinių paslaugų pasiūla ne tik suteikia galimybių realiajai ekonomikai, bet ir kelia riziką. Todėl pastaraisiais metais ESRV ragino parengti papildomą politikos priemonių rinkinį, skirtą mažinti rizikoms, kurias kelia ne bankų finansinis tarpininkavimas. Šis klausimas tebėra skubiai spręstinas ir aš tikiuosi, kad ES teisėkūros institucijos netrukus įgyvendins reglamentavimo reformas.

ESRV taip pat skatina teisės aktuose laikytis veikla grindžiamo požiūrio, nes tai gali padėti užkirsti kelią rizikos perkėlimui iš vieno finansų sektoriaus į kitą arba sušvelninti tokio rizikos perkėlimo poveikį. 2024 m. lapkričio mėn. ESRV paskelbė ataskaitą, kurioje paaiškino, kodėl dėmesį subjektams ir dėmesį veiklai yra naudinga derinti. Dabartinė teisinė sistema yra suskaidyta pagal įvairius juridinius asmenis ir joje nėra atsižvelgiama į tų juridinių asmenų tarpusavio sąveiką. Pavyzdžiui, pagrindinės sandorio šalys (PSŠ), tarpuskaitos nariai ir bankų klientai sudaro integruotą tarpuskaitos ekosistemą, kuri gali ne tik absorbuoti kredito rizikas, bet ir padidinti likvidumo rizikas. Tam ESRV ir visos sektorinės institucijos turi skirti daug dėmesio. Palankiai vertinu neseniai sukurtą Jungtinį stebėsenos mechanizmą, į kurį įtrauktos visos Europos priežiūros institucijos (EPI), ESRV, ECB ir nacionalinės institucijos, siekiant visapusiškai atsižvelgti į tų sąveikų makrofinansinį poveikį.

Daug kalbėta apie poreikį skubiai kurti santaupų ir investicijų sąjungą. Džiaugiuosi galėjusi aptarti šį klausimą su Europos Komisijos nare Maria Luísa Albuquerques, dalyvavusia pirmajame ESRV bendrosios valdybos posėdyje po jos paskyrimo. Diskutavome, kaip makroprudencinė politika gali suteikti papildomo makrofinansinio stabilumo ir taip padėti toliau integruoti finansų rinkas piliečių ir įmonių labui. Savo įžanginiame pranešime Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui taip pat pabrėžiau, kad būtina toliau plėtoti Europos priežiūros institucijų kompetenciją mažinti susiskaidymo rizikas.

Apžvelgiamu laikotarpiu Europos finansų rinkoje pasirodė naujų dalyvių ir naujų produktų. Tai – kriptoturto paslaugų teikėjai, naujieji finansų arenos žaidėjai. Tačiau kriptoturto paslaugas savo klientams vis dažniau siūlo ir tradiciniai rinkos dalyviai. Tai suteikia galimybių, tačiau kartu kelia naujų rizikų. Apžvelgiamu laikotarpiu įsigaliojo Kriptoturto rinkų (MiCA) reglamentas. Kaip ESRV pirmininkė, ne kartą minėjau, kad Europos Sąjunga turėtų apsvarstyti galimybę integruoti MiCA reglamente nustatytą tvarką. Šioje metų ataskaitoje taip pat išdėstytas kelių institucijų, ESRV narių, išreikštas susirūpinimas dėl ES ir trečiojoje šalyje išleistų stabiliųjų virtualiųjų valiutų pakeičiamumo (daugiašalės emisijos schemos).

Kibernetinių nusikaltėlių ir valstybinių subjektų ryšiai kelia naujų hibridinių rizikų finansiniam stabilumui. ESRV paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgė nacionalines ir europines sistemas, skirtas finansų sektoriaus kibernetiniam atsparumui didinti. Atsižvelgdamos į Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą (SVAA), EPI sukūrė Europos sisteminių kibernetinių incidentų koordinavimo sistemą, prie kurios ESRV prisijungė 2025 m. sausio mėn. Ši sistema – tai forumas, kuriame finansų institucijos gali keistis konfidencialia informacija didelio masto kibernetinių incidentų metu, įskaitant informaciją apie galimą jų plitimą ir švelninimo priemones. Savalaikis šios sistemos aktyvavimas gali padėti sumažinti institucijų veiksmų tarpusavio koordinavimo trūkumus. Ji taip pat gali būti naudojama ir kitų operacinių incidentų, kurių pagrindinę priežastį dažnai būna galima nustatyti tik praėjus nemažai laiko, atveju.

ESRV reglamente nustatyta, kad ESRV teisinis pagrindas turėjo būti peržiūrėtas iki 2024 m. pabaigos. Atsižvelgiant į tai, keturių ekspertų grupės buvo paprašyta pateikti savo nepriklausomą nuomonę apie ESRV ateitį. Vienas iš ilgesnio laikotarpio ESRV užmojų – sukurti visos sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pagal principą „iš viršaus į apačią“ pajėgumus. Pirmas svarbus žingsnis buvo apžvelgiamu laikotarpiu užbaigtas visos finansų sistemos likvidumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.

ESRV darbo sėkmė labai priklauso nuo daugelio žmonių, dirbančių institucijose ESRV narėse, ir nuo mūsų Patariamojo mokslinio komiteto ekspertų atsidavimo savo darbui. Norėčiau padėkoti jiems už visą jų indėlį – jis minimas ir daugelyje ESRV leidinių. Dabar galėčiau paminėti tik keletą žmonių, su kuriais teko itin artimai bendrauti. Ypač norėčiau už darbą Iniciatyviniame komitete padėkoti Banque de France valdytojui François Villeroy de Galhau. Kartu džiaugiuosi galėjusi su kadencijos pradžia šiame komitete pasveikinti jį pakeitusį Deutsche Bundesbank pirmininką Joachimą Nagelį. Taip pat norėčiau padėkoti Pablui Hernándezui de Cosui, sutikusiam pirmininkauti Patariamajam techniniam komitetui dar vienus metus, pasibaigus jo kaip Banco de España valdytojo kadencijai. Dėkoju Sveriges Riksbank valdytojo pavaduotojui Aino Bungei už tai, kad sutiko eiti Patariamojo techninio komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas. Nuoširdų ačiū už pirmininkavimą Patariamajam moksliniam komitetui taip pat tariu Stephenui Cecchetti, o už tai, kad perima šias atsakingas pareigas, – Thorstenui Beckui. Ir galiausiai norėčiau pažymėti, kad jokio paminėto mūsų darbo nebūtų pavykę atlikti be ESRV komandos, vadovaujamos ESRV sekretoriato vadovo Francesco Mazzaferro, tvirto atsidavimo savo darbui.

Christine Lagarde
ESRV pirmininkė

Santrauka

Šioje metų ataskaitoje apžvelgiamas laikotarpis nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.

Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) reguliariai tikrino ir vertino pažeidžiamumą bei rizikas.

Apžvelgiamu laikotarpiu ES ekonomikai teko atremti didelius iššūkius finansiniam stabilumui, kilusius pirmiausia dėl išorės veiksnių. Vieni iš pagrindinių rizikos veiksnių buvo įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tebesitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą. Jie sukėlė nuogąstavimų dėl žaliavų kainų svyravimų ir infliacijos, tačiau šiuos nuogąstavimus švelnino ES pastangos mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos. Be to, JAV vykę politikos pokyčiai, pavyzdžiui, pasiūlyti prekybos apribojimai ir fiskalinė ekspansija, sukėlė pasaulinį neapibrėžtumą, o jis padidino rinkos kintamumą ir lėmė prastesnes ES ekonomikos augimo prognozes. Nors 2024 m. ES ekonomika augo kiek sparčiau, dėl šio neapibrėžtumo augimo perspektyvos vis dar buvo silpnos. 2025 m. pradžioje infliacijos tendencijos sušvelnėjo ir atitiko vidutinio laikotarpio stabilumo lūkesčius. Įmonės tebebuvo labiau pažeidžiamos, daugėjo nemokumo atvejų, dėl didelių sąnaudų ir mažos paklausos susitraukė pelnas. Poveikį ypač pajuto mažesnės įmonės ir įmonės, turinčios nemažai sąsajų su JAV. ES namų ūkių sektorius buvo atsparus, o jo atsparumą palaikė mažesnė infliacija, žemas nedarbo lygis, sumažėjusios finansavimo sąnaudos ir atsigavusios nekilnojamojo turto kainos. Augant akcijų kainoms, ypač JAV, rizikos apetitas finansų rinkose buvo didelis. Tačiau geopolitinės ir makroekonominės rizikos vis dar veikia turto vertinimus. Europos bankai tebėra atsparūs ir uždirba rekordinius pelnus, tačiau ateityje laukiantys iššūkiai gali tapti išbandymu jų atsparumui. Dėl padidėjusio valstybės skolos ir BVP santykio ir didėjančių grėsmių saugumui reikėjo atidžiai valdyti fiskalinį tvarumą ir didinti gynybos finansavimą.

Netrukus po galutinės duomenų, naudotų šiai metų ataskaitai parengti, įtraukimo dienos JAV administracija, siekdama sumažinti JAV prekybos deficitą, savo pagrindiniams prekybos partneriams įvedė didelius muitus. Dėl šių balandžio pradžioje įvestų prekybos apribojimų teko stipriai koreguoti pasaulio ekonomikos prognozes ir padidėjo finansų rinkų kintamumas. Apklausos rodo, kad rinkos dalyviai sumažino savo prognozes dėl ekonomikos, ypač JAV, augimo. Dėl įvestų muitų padidėjo ir infliacijos lūkesčiai, nes numatoma, kad didesnės importo sąnaudos po truputį bus perkeltos vartotojams. Nepaisant padidėjusio su tam tikrų klasių turtu susijusio kintamumo ir mažo likvidumo, pasaulio finansų rinkos apskritai tebėra atsparios ir nedaro pastebimo poveikio kainų nustatymo procesui. Jei muitai bus taikomi ilgą laiką, rizikos ES finansiniam stabilumui gali pasitvirtinti, tad Europos valdžios institucijos turi atidžiai stebėti pokyčius.

Laikydamasi jai suteiktų įgaliojimų stebėti sistemines rizikas ES finansų sektoriuje, ESRV išplėtė savo stebėsenos sistemą. Vykdydama šiuos įgaliojimus, ESRV 2025 m. vasario mėn. paskelbė ataskaitą, kurioje išdėstė išsamią sisteminių likvidumo rizikų stebėsenos sistemą^[1]. Šioje naujojoje sistemoje nustatyti įvairūs rodikliai, apimantys bankų, draudikų, pensijų fondų ir investicinių fondų finansavimo likvidumo rizikas, taip pat pagrindinių turto klasių rinkos likvidumo rizikas. ESRV taip pat išplėtojo savo ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos stebėsenos sistemą. ESRV bendroji valdyba ataskaitą aptarė ir patvirtino 2025 m. kovo mėn. posėdyje, o paskelbta ji buvo po apžvelgiamo laikotarpio, gegužės mėn.^[2] Galiausiai pažymėtina, kad ESRV paskelbė savo reguliarią stebėsenos ataskaitą apie tam tikrų ne bankų finansų tarpininkų pažeidžiamumą ir rizikas^[3].

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis padeda įvertinti finansų sistemos pažeidžiamumą dėl galimo rizikų pasitvirtinimo. Atliekant šį testavimą, yra modeliuojama, kokių atsakomųjų priemonių imtųsi finansų įstaigos susiklosčius hipotetinėms nepalankioms ekonominėms ir finansinėms sąlygoms, siekdamos suvaldyti riziką ir užkirsti kelią krizėms. Pagal savo įgaliojimus Europos priežiūros institucijos (EPI) kartu su ESRV turi koordinuoti jų kompetencijai priklausančius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ES lygiu. Apžvelgiamu laikotarpiu ESRV pateikė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) nepalankųjį scenarijų 2024 m. pinigų rinkos fondų (PRF) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gairėms. Ji taip pat pateikė nepalankųjį scenarijų 2025 m. bankų sektoriaus testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu, kurį koordinuoja Europos bankininkystės institucija (EBI), ir du nepalankiuosius scenarijus 2025 m. profesinių pensijų fondų testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu, kurį koordinuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA). Visi scenarijai buvo parengti taip, kad apimtų įvairių rūšių finansų įstaigų, įtrauktų į atitinkamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, verslo modelius ir rizikos profilius. ESRV ne tik prisidėjo prie EPI koordinuojamų sektorinių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, bet ir parengė visos sistemos likvidumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekiant geriau suprasti likvidumo rizikų dinamiką visos ES finansų sistemoje. Jo tikslas – suprasti tarp ES sektorių ir jų viduje veikiančias sąsajas bei kiekybiškai įvertinti bendro likvidumo sukrėtimo poveikį ES.

ESRV darbas vertinant ir šalinant pažeidžiamumo veiksnius, galinčius kelti rizikų finansiniam stabilumui, yra pagrįstas detaliais aukštos kokybės duomenimis. ESRV turi pastovią, reguliarią prieigą prie tam tikrų detalių duomenų apie konkrečius sandorius arba įstaigas. Tarp jų – išvestinių finansinių priemonių sandorių, vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, pakeitimo vertybiniais popieriais ir alternatyvaus investavimo fondų duomenų. Apžvelgiamu laikotarpiu ESRV šiuos duomenis toliau analizavo, vykdydamas jai suteiktus įgaliojimus vertinti rizikas finansiniam stabilumui. Tačiau ESRV kuo veiksmingiau įvykdyti šį uždavinį trukdo tai, kad ji neturi pakankamos pastovios reguliarios prieigos prie kai kurių detalių duomenų, pavyzdžiui, apie tam tikrų rūšių investicinius fondus ir draudikus. Atsižvelgdama į tai, ESRV išdėstė savo nuomonę dėl intensyvesnio keitimosi duomenimis tarp EPI ir ESRV, kad jos prieiga prie duomenų labiau derėtų su jai pavestais uždaviniais ir suteiktais įgaliojimais^[4]. Apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje šie susirūpinimą keliantys klausimai dar nebuvo išspręsti.

ESRV taip pat pabrėžė būtinybę laikytis visos sistemos perspektyvos, nes tai labai svarbu vykdant jai suteiktus įgaliojimus vykdyti ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą.

Laikytis visą sistemą aprėpiančio požiūrio tampa vis reikalingiau, nes dėl bankų ir ne bankų tarpusavio priklausomybės skiriamoji riba tarp įvairių finansų sistemos sektorių nyksta. Savo atsakyme, pateiktame per Europos Komisijos konsultacijas dėl makroprudencinės politikos tinkamumo ne bankų finansiniam tarpininkavimui, ESRV išdėstė savo viziją dėl visą sistemą aprėpiančio požiūrio į rizikų finansiniam stabilumui vertinimą ir mažinimą^[5]. Tokio visą sistemą aprėpiančio požiūrio svarba buvo pažymėta ir ataskaitoje, kuria remtasi atliekant ESRV reglamento peržiūrą. Ataskaitą parengė aukšto lygio darbo grupė, kurios keturi nariai buvo susipažinę su ESRV darbu ir veikla^[6].

Atsižvelgdama į tai, ESRV toliau stengėsi spręsti keletą svarbių tarpsektorinių ir tarpvalstybinių politikos klausimų. ESRV šio visą sistemą aprėpiančio požiūrio laikėsi trijų rūšių veiklos, jos nuomone, svarbios finansiniam stabilumui, t. y. turto valdymo, tarpuskaitos ir skolinimo, atžvilgiu. Apžvelgiamu laikotarpiu ji taip pat pateikė tarpsektorinės politikos pasiūlymų, siekdama padėti mažinti rizikas finansiniam stabilumui, kylančias dėl kriptoturto ir su juo susijusios veiklos, taip pat dėl įkaito vertės išlaikymo prievolės. Taip pat pažymėtina, kad ESRV toliau rengė politikos pasiūlymus, kuriais siekė padėti užkirsti kelią rizikoms, kylančioms finansiniam stabilumui dėl sisteminių kibernetinių incidentų, taip pat rizikoms, kylančioms dėl pokyčių komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkose, arba tas rizikas sumažinti.

Tuo pačiu metu ESRV toliau plėtojo konkretiems bankų ir ne bankų sektoriams skirtą politiką, atsižvelgdama į tai, kad ši politika taip pat padeda užtikrinti bendrą finansų sistemos stabilumą.

ESRV tęsė darbą bankų sektoriui skirtos politikos srityje. Be kitų dalykų, ji teikė informaciją per Europos Komisijos vykdomą makroprudencinės sistemos peržiūrą, visų pirma 2024 m. spalio mėn. ir 2025 m. kovo mėn. vykusiuose Europos Komisijos ekspertų grupės bankininkystės, mokėjimų ir draudimo klausimais posėdžiuose.

Vertindama savo narių makroprudencinę poziciją ir siekdama tiek paremti, tiek kritiškai įvertinti jų nacionalinės makroprudencinės politikos sprendimus, ESRV bankams ir toliau taikė savo bendrą makroprudencinės pozicijos sistemą. Apžvelgiamu laikotarpiu šis darbas apėmė nuodugnesnę konkrečių šalių analizę. Atėjus laikui, ESRV ketina išplėsti šią analizę į ją įtraukdama ne bankų finansinį tarpininkavimą.

Be to, siekiant geriau suprasti, kaip Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse taikoma teigiamos neutralios anticiklinio kapitalo rezervo normos koncepcija, kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) paskelbta ataskaita. Joje išdėstyta narių nuomonė dėl tolesnės Europos teisės aktų raidos, įskaitant pasiūlymus dėl anticiklinio kapitalo rezervo naudojimo ankstyvuoju finansinio ciklo etapu palengvinimo.

ESRV taip pat tęsė darbą ne bankams skirtos politikos srityje. Ankstesniu apžvalgos laikotarpiu ES teisėkūros institucijos pasiekė politinį susitarimą dėl pirmojo lygmens teisės aktų, kuriais nustatomos prudencinės taisyklės, reglamentuojančios investicinius fondus, draudikus ir pagrindines sandorio šalis (PSŠ). Aptariamuoju apžvelgiamu laikotarpiu ESRV pasiūlė pakeisti kai kurias iš tų taisyklių, siekiant padidinti ne bankų atsparumą. Ji taip pat konsultavo EIOPA ir ESMA dėl tam tikrų EPI rengiamų naujoms prudencinėms taisyklėms įgyvendinti skirtų antrojo ir trečiojo lygmenų aktų, įskaitant pasiūlymus ir rekomendacijas dėl PSŠ, investiciniams fondams ir draudikams taikomų prudencinių taisyklių, makroprudencinių aspektų.

ESRV toliau vykdė nacionalinės politikos priemonių vertinimo priežiūrą.

ESRV yra informuojama, kokių makroprudencinių priemonių imasi nacionalinės institucijos, ir kai kuriais atvejais turi pareikšti savo nuomonę apie jų taikymą ir (arba) abipusiškumą. Apžvelgiamu laikotarpiu kai kurių valstybių narių bankų sektoriuje kapitalu grindžiama makroprudencinė politika buvo toliau griežtinama. Tačiau kai kurios skolininkui taikomos priemonės buvo panaikintos arba sušvelnintos. Buvo imtasi tam tikrų kapitalui taikomų priemonių, daugiausia susijusių su anticikliniais kapitalo rezervais, kuriomis pirmiausia buvo siekiama griežtinti esamas makroprudencinės politikos pozicijas. Taip pat buvo taikytos tam tikros priemonės skolininkui, tačiau jokios konkrečios šalių makroprudencinės politikos pozicijų griežtinimo arba švelninimo tendencijos neišryškėjo. Bendrai žvelgiant į visos EEE kapitalo rezervo reikalavimus, pažymėtina, kad nuo pandemijos pradžios sisteminės rizikos kapitalo rezervai apskritai mažėjo, tačiau jų mažėjimą iš esmės atsvėrė anticiklinių kapitalo rezervų didinimas panašiu mastu. Kalbant apie ne bankų sektorių, pažymėtina, kad Liuksemburgo finansų sektoriaus priežiūros komisija ir Airijos centrinis bankas paskelbė nustatysiantys finansinio sverto ribas pagal Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvos (AIFVD) 25 straipsnio 3 dalį. Tai – viena iš nedaugelio makroprudencinių priemonių, kuriomis gali naudotis institucijos, siekdamos sumažinti ne bankų sisteminį pažeidžiamumą, o ESRV apie šias priemones buvo informuota ankstesniu apžvalgos laikotarpiu.

ESRV vykdė savo atskaitomybės ir ataskaitų teikimo įsipareigojimus Europos Parlamentui ir visuomenei. 2024 m. gruodžio 4 d. ESRV pirmininkė dalyvavo viešajame klausyme Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete (ECON) ir dviejuose konfidencialiuose susitikimuose su ECON pirmininke ir pirmininkės pavaduotojais rizikoms finansiniam stabilumui aptarti. ESRV pirmasis pirmininkės pavaduotojas dalyvavo 2025 m. vasario 20 d. ECON klausyme, kuriame aptartos strateginės rekomendacijos dėl ESRV ateities. Vykdydama savo atskaitomybės visuomenei įsipareigojimą, 2024 m. liepos mėn. ESRV paskelbė 2023 metų ataskaitą. Be to, ESRV prisidėjo prie Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskelbtos euro zonos finansų sektoriaus vertinimo programos, kuri buvo vykdoma 2024 m. spalio mėn. ir 2025 m. vasario–kovo mėn. TVF pateikė keletą rekomendacijų ESRV. ESRV bendroji valdyba paprašė ESRV peržiūros aukšto lygio darbo grupės prisidėti prie ESRV reglamento antrosios peržiūros savo strateginėmis rekomendacijomis dėl ESRV ateities. Grupės ataskaita paskelbta 2024 m. gruodžio mėn. ir pateikta Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai.