Įžanginis žodis

Džiaugiuosi galėdama pristatyti penkioliktąją Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) metų ataskaitą, apimančią laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d. ESRV yra įpareigota rengti šias ataskaitas pagal teisės aktus skaidrumo ir atskaitomybės tikslais. Šioje ataskaitoje paaiškinama, kaip ESRV vykdė jai suteiktus įgaliojimus, t. y. nustatė ir mažino sisteminę riziką finansiniam stabilumui Europos Sąjungoje (ES) ir informavo apie savo veiklą Europos Parlamentą, Europos Sąjungos Tarybą bei plačiąją visuomenę.

Pasaulinė aplinka apžvelgiamu laikotarpiu buvo itin neapibrėžta. ES makrofinansinėms sąlygoms ir toliau daug įtakos turėjo geopolitinė įtampa, atsinaujinusi trintis prekybos santykiuose ir padidėjęs su politikos priemonėmis susijęs neapibrėžtumas. Vis dėlto Europos ekonomika ir jos finansų sistema šiuos iššūkius atspariai atrėmė. Šį atsparumą labai svarbu išsaugoti ir toliau, nes rizika finansiniam stabilumui tebėra didelė. ESRV daug dėmesio skyrė dviem svarbiems veiksniams, galintiems reikšmingai susilpninti šį atsparumą, t. y. makroekonominei rizikai ir rinkos rizikai.

Apžvelgiamu laikotarpiu svarbią darbo dalį sudarė veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į ESRV peržiūros aukšto lygio darbo grupės ataskaitą. 2025 m. birželio mėn. ESRV bendroji valdyba susitarė riziką ir pažeidžiamumą vertinti visapusiškiau ir skatinti sisteminį požiūrį į makroprudencinę politiką. Tai reiškia, kad dėmesys bus skiriamas tiek patiems subjektams, tiek visai veiklai, kuri yra labai svarbi finansiniam stabilumui. Vienas iš uždavinių, susijusių su šiuo pokyčiu, yra sukurti visos sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pagal principą „iš viršaus į apačią“ pajėgumus ir integruoti makroprudencinės pozicijos analizę į ESRV atliekamus reguliarius vertinimus.

ESRV paskelbė ataskaitą dėl kriptoturto ir decentralizuotų finansų bei jų poveikio finansiniam stabilumui. Ji taip pat priėmė Rekomendaciją dėl stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų sistemų, kuriose dalyvauja keli emitentai, įskaitant trečiųjų valstybių emitentus. Šio pobūdžio sistemoms būdingas pažeidžiamumas ir jos kelia akivaizdžią riziką ES finansiniam stabilumui. Todėl svarbu, kad visos atitinkamos institucijos, pavyzdžiui, Europos Komisija, Europos priežiūros institucijos ir nacionalinės priežiūros institucijos, imtųsi veiksmų pagal šią naują ESRV rekomendaciją.

Kaip matyti iš keleto kitų apžvelgiamu laikotarpiu paskelbtų ESRV ataskaitų, analizuodama riziką finansiniam stabilumui ESRV laikosi įvairių sektorių ir visos ES aprėpties principo. 2025 m. ES ne bankų finansinio tarpininkavimo rizikos stebėsenos ataskaitoje pateikiamas išsamus visos sistemos investicinių fondų sektoriaus pažeidžiamumo įvertinimas ir atkreipiamas dėmesys į padidėjusį finansinį svertą, nemažėjančią likvidumo riziką ir stiprėjančias tarpusavio sąsajas. Dviejose kartu su ECB parengtose ESRV ataskaitose dėl rizikos finansiniam stabilumui, kylančios dėl bankų ir ne bankų finansinių tarpininkų sąsajų ir dėl geoekonominio susiskaidymo rizikos nagrinėjama, kaip sukrėtimai gali išplisti tarp sektorių ir valstybių ir kaip geopolitiniai procesai, politikos neapibrėžtumas ir susiskaidymas gali padidinti sisteminę riziką. Paminėtina ir Patariamojo mokslinio komiteto ataskaita dėl dirbtinio intelekto ir sisteminės rizikos, kurioje pateikiama į ateitį orientuotų įžvalgų, kaip technologiniai pokyčiai galėtų padidinti esamą pažeidžiamumą arba kaip dėl jų gali atsirasti naujų sisteminės rizikos šaltinių.

ESRV darbo sėkmė priklauso nuo daugelio žmonių, dirbančių institucijose ESRV narėse, patariamuosiuose organuose ir ESRV sekretoriate. Norėčiau padėkoti daugeliui prie šios sėkmės prisidėjusių visos ESRV bendruomenės narių. Taip pat norėčiau išreikšti nuoširdžią padėką Pablo Hernándezui de Cosui, ėjusiam Patariamojo techninio komiteto pirmininko pareigas, ir atsisveikindama nuoširdžiai palinkėti jam sėkmės. Dėkoju Banco de Portugal valdytojui Mário Centeno ir Europos bankininkystės institucijos pirmininkui José Manueliui Campai už jų indėlį į Bendrosios valdybos ir Iniciatyvinio komiteto darbą. Baigdama taip pat norėčiau padėkoti De Nederlandsche Bank pirmininkui Klaasui Knotui už jo, kaip Bendrosios valdybos nario, vertingą paramą ir atsidavimą.

Europos sisteminės rizikos valdybos pirmininkė
Christine Lagarde

Santrauka

Šioje metų ataskaitoje apžvelgiamas laikotarpis nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d.

Šiuo laikotarpiu Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) vykdė savo įprastą veiklą – nustatė ir vertino pažeidžiamumą bei riziką finansiniam stabilumui.

Rizika finansiniam stabilumui ES visus 2025 m. ir 2026 m. pradžioje tebebuvo didelė, tačiau finansų sistema apskritai įrodė esanti jai atspari. Apžvelgiamu laikotarpiu ES finansinio stabilumo aplinkai didelės įtakos turėjo didelis išorės sąlygų neapibrėžtumas, trintis prekybos santykiuose ir geopolitinė įtampa, neigiamai veikę finansų rinkas ir ekonomiką. Nors išsprendus kai kuriuos prekybos ginčus ir sudarius naujus prekybos susitarimus politikos neapibrėžtumas 2025 m. antrąjį pusmetį sumažėjo, 2026 m. pradžioje Artimuosiuose Rytuose atsinaujinusi geopolitinė įtampa padidino riziką, kad ekonomika gali augti lėčiau. Nepaisant nepalankių pasaulinių veiksnių, ES finansinės ir ekonominės sąlygos apskritai ir toliau buvo gana geros. Vertinant bendrai, tai palaikė namų ūkių ir įmonių balansus ir leido pakankamai kapitalizuotai ir pelningai veikiančiai bankų sistemai išvengti didelių kredito nuostolių. Ne bankų finansų įstaigoms pavyko atremti rinkos kintamumą, o pagrindinė finansų infrastruktūra veikė sklandžiai, net ir išaugus kibernetinei bei geopolitinei rizikai. Nors toks finansų sistemos atsparumas aiškiai rodo griežtesnio po krizės taikyto reguliavimo sistemų naudą, vis dėlto itin svarbu ir toliau atidžiai stebėti koncentruotas pozicijas (pvz., konkrečių sektorių, turto klasių ir finansavimo rinkų atžvilgiu), rinkos ir likvidumo rizikas bei galimus staigius noro prisiimti riziką pokyčius.

Ateityje pavojus finansiniam stabilumui galėtų kilti, jei susiklostytų keletas nepalankių scenarijų, pagal kuriuos padidėtų esamas pažeidžiamumas. Aštrėjantys konfliktai Artimuosiuose Rytuose arba prastėjantys pasaulinės rizikos vertinimai gali lemti staigias ir netvarkingas rinkos korekcijas, o jų poveikis gali persiduoti realiajai ekonomikai pasireikšdamas mažesniu pasitikėjimu ir didesnėmis finansavimo sąnaudomis. Apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje dėl padidėjusių žaliavų kainų ir didėjančio tiekimo grandinių susiskaidymo kilęs spaudimas dar kartą padidino finansų sistemos jautrumą pasauliniams sukrėtimams ir staigaus perkainojimo finansų rinkose rizikai bei infliacijos lūkesčiams. Finansų įstaigos gali pajusti didesnius finansavimo ir likvidumo suvaržymus – iš dalies dėl tolesnio galimo palūkanų normų perkainojimo, taip pat dėl poveikio išplitimo tarp valstybių ir sektorių. Be to, vangaus augimo vidutiniu laikotarpiu perspektyvos, didelė kai kurių ES valstybių narių valstybės skola ir augančios su saugumu susijusios išlaidos riboja fiskalinio manevravimo galimybes ir didina susirūpinimą dėl skolos tvarumo. Ypatingos svarbos finansų infrastruktūros veikimą ir veiklos tęstinumą gali sutrikdyti kibernetinė rizika. Makrofinansinei perspektyvai kylanti rizika yra glaudžiai susijusi su finansų sektoriaus pažeidžiamumu – ši rizika ir pažeidžiamumas gali vienas kitą sustiprinti ir taip didinti bendrą sisteminę riziką.

2025 m. ESRV toliau stebėjo ne bankų finansinio tarpininkavimo sektoriaus keliamą riziką. 2025 m. ES ne bankų finansinio tarpininkavimo rizikos stebėsenos ataskaitoje atkreiptas dėmesys į didėjantį ciklinį ir struktūrinį pažeidžiamumą, nemažėjančią sisteminę likvidumo riziką, padidėjusį finansinį svertą ir tarpusavio sąsajas kai kuriose ne bankų finansinio tarpininkavimo sektoriaus dalyse, didėjančią pozicijų koncentraciją ir tarpvalstybines sąsajas^[1]. Tokios išvados padarytos nuodugniai išnagrinėjus privačių finansų rinkų ir bankų sektoriaus tarpusavio sąsajas, rizikos draudimo fondų finansinį svertą, investicijų į nekilnojamąjį turtą fondus ir priklausomas finansų įstaigas, taip pat atlikus teminę pastaruoju laikotarpiu rinkoje pasireiškusios įtampos, pensijų sistemų reformų ir sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais analizę.

Praėjusiais metais ESRV taip pat toliau plėtojo visos sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priemonių rinkinį. Ji pateikė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) nepalankiuosius scenarijus, skirtus sektorių testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, t. y. scenarijus, skirtus 2025 m. pinigų rinkos fondų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gairėms rengti ir 2026 m. pagrindinių sandorio šalių testavimui nepalankiausiomis sąlygoms atlikti. Į šiuos nepalankiuosius scenarijus įtraukta mažos tikimybės didelio poveikio rizika, kurią kelia padidėjusi geopolitinė įtampa, žaliavų kainos ir infliaciniai sukrėtimai, staigios turto kainų korekcijos ir su tuo susijusi įtampa. ESRV taip pat nusprendė sukurti ES finansų sistemai skirtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pagal principą „iš viršaus į apačią“ priemonę, paremtą ECB tarpusavyje susietos sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis analitikos (angl. Interconnected System-wide stress test Analytics, ISA) modeliu. Ši priemonė bus naudojama siekiant įvertinti poveikį stiprinančius mechanizmus tiek sektorių viduje, tiek tarp sektorių, taikant bendrus scenarijus, ir padės dažniau bei lanksčiau vertinti visos sistemos riziką.

ESRV ir toliau stengėsi spręsti tam tikrus svarbius tarpsektorinius ir tarpvalstybinius politikos klausimus. 2025 m. birželio mėn. Bendroji valdyba pabrėžė, kad ESRV įgyvendinant jai suteiktus įgaliojimus vykdyti ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą ir taip prisidėti prie sisteminės rizikos finansiniam stabilumui prevencijos ar mažinimo svarbu aprėpti visą sistemą^[2],[3].

Vienas iš ESRV uždavinių – padėti mažinti didėjantį pažeidžiamumą ir riziką, neigiamai veikiančius visą Europos finansų sistemą. Šiuo tikslu ESRV toliau aktyviai dalyvavo dviejose visos Europos darbo grupėse, įsteigtose siekiant spręsti su kibernetiniu saugumu susijusio pažeidžiamumo, galinčio paveikti finansų sistemą, klausimus. Ji taip pat patobulino ir patikslino savo rizikos augimui (angl. growth-at-risk) modelį, sudarantį dalį jos analitinių priemonių rinkinio, skirto jos narių makroprudencinei pozicijai vertinti.

Savo darbe laikydamasi veikla grindžiamo požiūrio, apžvelgiamu laikotarpiu ESRV taip pat nagrinėjo įvairius reguliavimo sistemos stiprinimo klausimus, pagal poreikį – visos sistemos arba konkretaus sektoriaus lygmenimis. Nagrinėdama pakeitimo vertybiniais popieriais ir kriptoturto klausimus ji pabrėžė susirūpinimą dėl Europos Komisijos pasiūlymo leisti (per)draudimo įmonėms teikti netiesiogines garantijas pagal paprasto, skaidraus ir standartizuoto sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą. Ji taip pat paskelbė rekomendaciją dėl stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų sistemų, kuriose dalyvauja keli emitentai, įskaitant trečių valstybių emitentus, ir paragino Komisiją nelaikyti šių sistemų leidžiamomis pagal dabartinę MiCAR^[4] sistemą arba parengti tinkamas apsaugos priemones, kuriomis būtų sumažinta tokių sistemų keliama rizika finansiniam stabilumui. Sprendžiant centrinės tarpuskaitos klausimus, ESRV pateikė savo atsakymus dviejose ESMA konsultacijose. Pirmojoje konsultacijoje dėl tarpuskaitos ribų ji pritarė ESMA bendram požiūriui į tarpuskaitos ribų perkalibravimą ir palankiai įvertino tai, kad konsultacija rengiama laikantis struktūruoto, duomenimis grindžiamo požiūrio. Per antrąją konsultaciją dėl garantinės įmokos skaidrumo reikalavimų ji pritarė skaidrumo didinimui visoje tarpuskaitos grandinėje. ESRV taip pat pateikė rekomendacijų Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai dėl priežiūros įgaliojimų likvidumo pažeidžiamumui mažinti gairių. Ji taip pat išanalizavo galimybę komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkoje taikyti skolininku grįstas priemones, t. y. tris galimas priemones: i) įmonės lygmens pajamų rodikliu grindžiamą priemonę, skirtą įvertinti skolininko pajėgumą vykdyti skolinius įsipareigojimus, ii) įmonės lygmens finansavimo rodikliu grindžiamą priemonę, kuria būtų galima riboti pernelyg didelį finansinį svertą, ir iii) užstato vertės rodikliu grindžiamą priemonę, kuri galėtų būti taikoma nustatant paskolos ir turto vertės santykio (angl. loan-to-value, LTV) ribas^[5].

ESRV toliau vykdė priežiūros funkcijas vertindama nacionalinių valdžios institucijų taikomas makroprudencines priemones ir kai kuriais atvejais teikė savo nuomonę dėl jų naudojimo ir (arba) abipusiškumo. Bendrai dėl bankų sektoriuje taikytų kapitalu grįstų priemonių, ypač dėl padidintų anticiklinio kapitalo rezervo normų, kai kuriose Europos ekonominės erdvės šalyse makroprudencinė pozicija buvo sugriežtinta. Taikant kitas priemones padėtis buvo įvairesnė: vienos šalys savo poziciją sušvelnino, kitos – sugriežtino. Taip pat buvo taikytos įvairios skolininku grįstos priemonės, tačiau jokios konkrečios šalių makroprudencinės politikos pozicijų griežtinimo arba švelninimo tendencijos neišryškėjo. Žvelgiant į visoje Europos ekonominėje erdvėje taikomus kapitalo rezervo reikalavimus, pažymėtina, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios sisteminės rizikos kapitalo rezervai apskritai mažėjo, tačiau jų mažėjimą didele dalimi atsvėrė anticiklinių kapitalo rezervų didėjimas panašiu mastu.

ESRV vykdė savo atskaitomybės ir ataskaitų teikimo įsipareigojimus Europos Parlamentui ir visuomenei. 2025 m. gruodžio 3 d. ESRV pirmininkė dalyvavo viešajame klausyme Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete (ECON) ir dviejuose konfidencialiuose susitikimuose su ECON pirmininke ir pirmininkės pavaduotojais rizikoms finansiniam stabilumui aptarti. Be to, apžvelgiamu laikotarpiu ESRV sekretoriato vadovas ir vadovo pavaduotojas kreipėsi į Europos Parlamentą trijuose teminiuose viešuosiuose klausymuose. Vykdydama savo atskaitomybės visuomenei įsipareigojimą, 2025 m. liepos mėn. ESRV paskelbė 2024 metų ataskaitą.

Imprint